užūgis

ùžūgis sm. (1) K, Rtr, NdŽ, KŽ; SD409, N, L, ū́žūgis (1) NdŽ 1. augimo, brendimo laikas: Mano ùžūgy kiek čia suparo išsėjo! Slk. 2. užaugimas, branda: Ketverge arklių turguje nei buvo daug parduodančių, nei perkančių susiėjus, kačeig atvestieji sutvėrimai taipojau gerą užūgį parodė LC1887,37.